[真子](zhēn zǐ) “one’s true son”
HD. 2.140b(吕氏春秋); DK. 8.200b(吕氏春秋);
81a17.我等……今乃自知成佛真子、无上孙息，为佛所矜施以大慧(p)
K. 110.3.bhūta~ putra~; O. .bhūta-putra~; L. 17c3.真是(佛)子;